Regėta – neregėta Krokuva

Jonučių vėliava keliauja! 8a, 8d ir 8g klasės šventinį Jonučių progimnazijos žygį, skirtą mokyklos 50-mečiui, pratęsė Lenkijos žemėse ir žingsnius skaičiavo karališkojoje Krokuvoje.

8a, 8d ir 8g  klasės mokiniai leidosi į nepamirštamą žygį po vieną įspūdingiausių Lenkijos miestų – Krokuvą, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nors daug kas jau buvo apie ją girdėję, pamatyti viską savo akimis – visai kas kita. Tai buvo tarsi kelionė laiku, kurioje istorija susipynė su šiuolaikiniu miesto ritmu.

Krokuva pasitiko mus alsuojanti svilinančiu karščiu, bet nuostabiomis senamiesčio gatvelėmis, aikštėmis bei nepaprasto grožio pastatais. Aplankėme Vavelio pilį – buvusią karalių rezidenciją, kur kiekvienas kampelis skleidžia paslaptis ir didybę. Įspūdingiausia buvo žvelgti į Vyslos upę nuo aukšto kalno, prie Vavelio kalno, kur stūkso buvusi karališkoji pilis, susitikti su legendiniu Krokuvos drakonu. Tai bronzinė skulptūra, kuri kas kelias minutes išspjauna tikrą ugnį. Legenda apie Krokuvos drakoną sako, kad kartais drąsa slypi ne jėgoje, o išmintyje ir net paprastas žmogus gali tapti didvyriu.

Mūsų žygis tęsėsi akmenimis grįstomis Krokuvos senamiesčio gatvelėmis. Vaikščiojome po Turgaus aikštę, stabtelėjome prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Diskutavome, kaip kultūra, poezija ir istorija gali suartinti tautas bei išlikti aktuali net po šimtmečių.  Su pasididžiavimu žvelgėme į  Griunvaldo mūšio paminklą, kur ant žirgo matėme karalių Jogailą, laikantį kalaviją –pergalės ir teisingumo simbolį. Stovėdami prie Griunvaldo paminklo, aštuntokai sakė: „Tai ne tik akmenys ir bronza. Tai mūsų bendra istorija – regėta Krokuvoje, bet jaučiama širdyje.“

 Paskutinė mūsų žygio stotelė - Krokuvos barbakanas, tai miesto gynybos simbolis. Barbakanas – tai vienas iš geriausiai išlikusių viduramžių gynybinių statinių Europoje. Krokuvoje jis stovi visai šalia Šv. Florijono vartų ir kadaise buvo svarbiausia miesto tvirtovės dalis.

Krokuva mums paliko ne tik gražių nuotraukų, bet ir gilų įspūdį. Miestas, apie kurį girdėjome iš vadovėlių, tapo gyvas ir artimas. Dabar galime sakyti – tai regėta, bet vis dar neregėta Krokuva. Juk tiek dar liko nepamatyta! O svarbiausia – šis žygis skirtas mokyklos 50-mečiui paminėti ir ne vienas tūkstantis nueitų kartu žingsnių dar labiau suartino aštuntokų klases, suteikė daug šypsenų ir prisiminimų, kurie liks su mumis dar ilgai ilgai.

 Auklėtojos J. Radzevičienė, J. Žemaitienė, E. Strašinskaitė