Informacinis straipsnis apie disleksiją  tėvams ir mokytojams

[1]

Disleksija – skaitymo ir rašymo sutrikimas. Disleksijos sutrikimą turinčių asmenų smegenys funkcionuoja kitaip nei įprastai funkcionuojančių smegenų. Tokiems asmenims sunku teisingai įvardinti daiktus, skirti kairę pusę nuo dešinės, skirti kur yra viršus, kur apačia. Šį mokymosi sutrikimą turintiems asmenims yra sunku taisyklingai laikyti rašymo priemonę.

Disleksiją turintys asmenys gali puikiai tapyti, išrasti daiktus, dainuoti, pasakoti istorijas, juokinti žmones.[2]

5. Mokykloje toks mokinys turi būti sodinamas tiesiai prieš lentą ir kuo arčiau jos.
5. Užduotis mokytojai turėtų paruošti ant ant atskiro popieriaus lapo, aiškiai su instrukcijomis ir pateiktu pavyzdžiu, kaip tam tikras užduotis atlikti, nes tokiems mokiniams sunku įsiminti žodinius nurodymus.
5. Uždengti paveikslėlius, jei tokie yra prie skaitomo teksto, reikia vengti pašalinių dirgiklių.
5. Reikėtų žaisti su vaiku žodžių žaidimus, kartu skaityti raminančioje aplinkoje. Kalbėti apie skaitomos knygos veikėjus, - tai padeda mokiniams įsijausti į skaitomą knygą.

Asmenys turintys disleksiją pakeitė pasaulį: vieni garsiausių mokslininkų, akademikų, išradėjų, virėjų, verslininkų yra turintys šį mokymosi sutrikimą.[3]

Tėvai yra linkę kaltinti save dėl vaiko problemų. Jei jaučiate kaltę, pasistenkite viduje save padrąsinti ir nuteikti pozityviai. Vietoje ,, Manau, kad jis nesugeba to padaryti’’ – sakykite ,,Reikia išbandyti kitus būdus!’’

• Vietoje ,,Aš negaliu visą laiką jam padėti’’ – sakykite ,,Jei aš stengsiuosi, jis išmoks dirbti savarankiškai’’.
• Vietoje ,,Aš nuo viso šito pavargau’’ – sakykite ,,Laikas padaryti pertrauką’’.
• Vietoje ,,Kitiems tėvams to nereikia daryti’’ – sakykite ,,Kiti tėvai turi kitokių rūpesčių’’.
• Vietoje ,,Aš esu blogas tėvas/mama, čia mano kaltė’’ – sakykite ,,Aš nieko nepadariau, kad sukelčiau šią problemą’’.
• Vietoje ,,Galbūt kažkas sekasi neblogai. Jis tikrai negabus’’ – sakykite ,,Aš žinau, kad yra šiek tiek kitaip, nei parašyta įvertinimo dokumentuose’’.
• Vietoje ,,Kodėl man taip atsitiko?’’ sakykite ,,Tai liečia ne tik mane’’.

Kaip ir suaugusieji, vaikai patenka į „užburtą ratą“ neigiamai save vertindami. Pamėginkite savo vaiko negatyvias mintis paversti pozityviais įsitikinimais.

• Vietoje ,,Aš toks nevykėlis’’, pamėginkite galvoti  ,,Aš nesu nevykėlis, tiesiog turiu mokymosi problemų’’.
• Vietoje ,,Man nepavyks (aš nesugebėsiu)’’, pamėginkite ,,Aš galiu tai padaryti, tiesiog reikia išbandyti kitą būdą arba tam skirti daugiau laiko’’.
• Vietoje ,,Kodėl jam taip lengvai sekasi parašyti rašinėlį?’’ sakykite ,,Aš sugebu padaryti kažką kita, ko negali jis. Kiekvienas turi stiprių ir silpnų pusių’’.
• Vietoje ,,Mano mokytoja visada bara. Aš tikriausiai esu kvailas’’ sakykite ,,Ji nežino, kaip dirbti su vaikais turinčiais disleksiją. Man reikia su kažkuo apie tai pasikalbėti ir paprašyti pagalbos’’.
• Vietoje ,,Man reikia daugiau laiko, nei kitiems’’, pamėginkite  ,,Aš privalau labiau stengtis ir žinau, kad galiu išmokti (pasiekti tam tikrų rezultatų)’’.
• Vietoje  ,,Aš niekada neužbaigsiu šios užduoties’’, pamėginkite  ,,Aš galiu tai padaryti’’.

Neabejotina, kad auginti vaiką, turintį disleksiją yra sunku, bet tai gali būti lengviau, jei mokysitės iš kitų sėkmės ir iššūkių. Pateikiama keletas dažniausiai pasitaikančių probleminių sričių su kuriomis susiduria disleksiją turinčių vaikų tėvai:

• Manymas, kad jūsų vaikas taps „normalus“ ir jo disleksija bus įveikta.
• Savęs kaltinimas dėl vaiko disleksijos.
• Įsitikinimas, kad jūs tiksliai suprantate su kokiomis problemomis susiduria jūsų vaikas.
• Neteisingas supratimas apie tai, ką gali ir ko negali disleksiją turintis vaikas.
• Pagalba vaikui atlikti užduotis, kurias jis pats gali atlikti.
• Mėginimas nuslėpti nuo kitų, kad jūsų vaikas turi disleksiją.
• Nepagrįstų lūkesčių kėlimas.
• Stengimasis apsaugoti vaiką nuo kasdieninio gyvenimo sunkumų.
• Konfliktai su mokytojais, o ne bendradarbiavimas.

Bendrosios rekomendacijos skaitymo (disleksijos) ir rašymo (disgrafijos) sutrikimų turintiems vaikams

1. Skaitymo sutrikimų turintiems vaikams spausdintinį tekstą gali pakeisti „audio“ knygos arba edukaciniai vaizdo įrašai ir filmai, kurie suteiks bendrą informaciją.
2. Vaikai, kuriems sunku skaityti rankraštinį, mažą arba smulkų šriftą, gali pasinaudoti spausdintine dalomąja medžiaga, stambiu šriftu arba skaitymo liniuotėmis, membranomis.
3. Lėtai arba sunkiai skaitantiems vaikams padeda „skaitymas kartu“, įrašyti tekstai ir mokomoji medžiaga, leidžia geriau įsisavinti spausdintinę medžiagą.
4. Atminties ir klausymo įgūdžius padeda lavinti poezija, rimai, dainos, vaizdo ir garso medžiaga bei mnemonika (mnemotechnika – tai įvairūs būdai, palengvinantys įsiminimą ir papildomomis asociacijomis praplečiantys atmintį). Pavyzdžiui, jei nepavyksta prisiminti pavardės, tai bandome rasti ryšį tarp pirmo ir paskutinio garso ar raidės; telefono numerį įsimename surasdami tam tikras skaičių sąsajas.
5. Žodynui ir supratimui plėtoti vaikas gali sudaryti žodynėlio aplanką. Galima naudoti žodžių rezginius ir regimąsias vaizdines priemones, padedančias susieti išgirstus arba perskaitytus žodžius ir mintis.
6. Vaikai, kuriems sunku planuoti laiką, gali pasinaudoti įvairiais būdais ir priemonėmis, pavyzdžiui:
   • mokymosi įgūdžių diegimo instrukcija;
   • ramia tvarkinga vieta namų darbams atlikti;
   • žadintuvu;
   • žymekliais žymimais tekstais;
   • namų darbų dienoraščiu ir namuose, ir mokykloje;
   • paties vaiko parengtu darbo kalendoriumi.
7. Būkite kantrūs su vaikais, kurie lėtai įsisavina girdimąją informaciją (pvz., nevisiškai supranta užduodamus klausimus, sunkiai prisimena reikiamą informaciją arba formuluoja tinkamą atsakymą). Leiskite vaikui neskubant apmąstyti atsakymą.
8. Lėtai ir sunkiai skaitantiems vaikams skaitomą temą galima palengvinti vaizdajuostėmis, CD, DVD, televizijos programų vaizdo įrašais ar informacinėmis kompiuterinėmis technologijomis.[4]

Parengė spec. pedagogai Edmundas Brazas, Vaidilė Miliauskienė, logopedė Jūratė Brazienė